Kraunasi ...VYR. LOGOPEDĖ JEVGENIJA ZACHAROVA
(el.pašto adresas: jevgenijaza@gmail.com, tel. +370-646-57755)
Konsultacijos tėvams – trečiadieniais nuo 17,00 iki 18,00 val., iš anksto susitarus)
LOGOPEDO VEIKLA LOPŠELYJE-DARŽELYJE
Logopedas darželyje teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų.
Logopedo darbo tikslas: nustatyti kalbos ir kitus komunikacijos sutrikimus ir bendradarbiaujant su pedagogais ir ugdytinių tėvais padėti juos įveikti.
Vaikų kalba yra tikrinama du kartus per metus: rugsėjo-spalio mėnesį tiriama vaikų kalba, siekiant nustatyti kalbos sutrikimus ir gegužės-birželio mėnesį įvertinama vaikų, lankiusių logopedinius užsiėmimus, padaryta pažanga, nustatomi pokyčiai vaikų kalboje.
Logopedė:
– Išsiaiškina vaikų kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimų pobūdį.
– Įvertina ir numato palankiausias sutrikusios kalbos įveikimo ir tobulinimo priemones ir būdus.
– Dirba su vaikais individualiai ir pogrupiais, taiko specialiojo poveikio priemones kalbos, kalbėjimo bei komunikacijos sutrikimams įveikti.
– Lavina sutrikusias funkcijas, taiko specialius darbo būdus bei metodus.
– Yra vaiko gerovės komisijos komandos narys.
– Konsultuoja tėvelius vaikų kalbos raidos klausimais.
Kokios priežastys sukelia kalbos problemas?
Kalbos sutrikimų priežastys yra įvairios. Garsų tarimo sutrikimus dažnai nulemia įvairūs kalbos padargų (liežuvio, lūpų, gomurio, žandikaulių) pakitimai. Kalbos, kaip sistemos, problemas gali sukelti motinos nėštumo patologija, mamos ar kūdikio persirgtos ligos, traumos, paveldimos ligos. Kalbos raidos problemų gali turėti vaikučiai, augantys skurdžioje kalbinėje aplinkoje.
Kokie požymiai gali rodyti kalbos sutrikimą?
Tėvams būtina susirūpinti, jeigu:
- vienerių – dvejų metukų vaikai netaria jokių garsų;
- trejų metų vaikutis vartoja tik pavienius žodelius, garsus, garsažodžius;
- ketverių – penkerių metų vaikai kalba netaisyklingais sakiniais, nederina žodžių sakiniuose, vaiko kalbą sunkiai supranta aplinkiniai;
- penkerių su puse – šešerių metų vaikas dar netaisyklingai taria garsus, kitaip tariant – švepluoja;
- vaikas mikčioja;
- vaikas turi kitų raidos problemų.
Kada kreiptis pas logopedą?
Pamėginkite atsakyti į žemiau pateiktus klausimus:
– ar mažylis parodo daiktus paveikslėlyje?
– ar supranta ir vykdo paprastus paliepimus (atnešk kamuolį, padėk batukus)?
– ar vaikas taria dviejų žodžių frazes (“katė miau miau”, “einam namo”, “noriu lėlės ir pan.)?
– ar kas mėnesį išmoksta bent po vieną naują žodį?
Iki trejų metų vaiko raidą vertina Ankstyvosios korekcijos tarnybos ir konsultuoja poliklinikų logopedai. Nuo trejų metų vaiko kalbą vertina savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų logopedai, ikimokyklinių įstaigų logopedai. Kompleksinį vaiko raidos įvertinimą atlieka Vaiko raidos centrai, vaikų Ankstyvosios reabilitacijos centrai, esantys poliklinikose.
Kas yra logopedinė pagalba?
Tai logopedinės pratybos, kurių tikslas padėti įveikti kalbos sutrikimus, lavinti jo kalbinius gebėjimus. Nuo sutrikimo sunkumo, priklauso pratybų intensyvumas, trukmė ir pobūdis. Logopedinės pagalbos efektyvumas priklauso nuo logopedo ir vaiko tėvelių bendradarbiavimo.
Kaip vyksta pratybos?
Logopedo darbo rezultatų reikia laukti gana ilgai. Logopedines pratybas vaikai lanko 1, 2 – 3 kartus per savaitę, pratybos trunka apie 20 -25 minutes. Pratybų metu lavinamas artikuliacinis aparatas, foneminis suvokimas, sudaromi garsinės analizės ir sintezės pradmenys, tikslinamas garsų tarimas, turtinamas žodynas, ugdoma rišlioji kalba, kalbos gramatinis taisyklingumas, lavinami regimieji, erdvės, laiko ir kiti suvokimai.
Keletas logopedės pastebėjimų:
• Jeigu vaikui nustatytas kalbos sutrikimas, jis savo problemų ,,neišaugs“. Vaikui tikrai bus reikalinga logopedo pagalba.
• Yra sudėtingų sutrikimų, kada net suteikus logopedo pagalbą, išlieka liekamieji reiškiniai.
• Kalbos sutrikimai gali turėti neigiamos įtakos vaiko mokymuisi.
• Vaikas nekaltas dėl savo kalbos problemų.
Vaiko kalbos raida nuo gimimo iki 7 metų.
|
Iki 6 mėnesių: guguoja visi |
| Visi kūdikiai guguoja, net ir kurčnebyliai. Vos gimęs kūdikis jau puikiai girdi. Girdėjo jis ir mamos įsčiose, bet jį pasiekdavo prislopinti garsai. Vos gimęs išgirdęs žmogaus balsą iš arti paprastai į jį reaguoja krūptelėlėdamas. Tačiau labai greitai žmogaus balsą pradeda išskirti iš kitų garsų. Išgirdęs kalbančią mamą kūdikis sulaiko žvilgsnį, pagyvėja. 2-3 mėn. mažiukas jau pradeda guguoti. Tai nevalingi, pavieniai garsai, kurie paprastai išgaunami ryjant, čiulpiant, kvėpuojant. |
|
Sulaukęs 4 mėn. |
| Kūdikis jau sugeba „pagauti“ garsą ir su pasimėgavimu nepertraukiamai guguoti. |
|
Iki 6 mėn. |
| Iš kūdikio lūpų jau galima išgirsti įvairių garsų. Vėliau, vystantis vaiko gebėjimui skirti ir mėgdžioti girdimus garsus, pradeda tarti tik gimtajai kalbai būdingus garsus. |
|
7 mėnesiai -1,5 metų |
| Garsai sukasi ratu. Pusės metukų kūdikis mamos pakalbintas atsako gestais, mimika, veiksmu. Šiuo laikotarpiu jis supranta tik tam tikrą intonaciją, tačiau ištartų žodžių nesusieja su daiktais |
|
Nuo 7 mėn. |
| Pradeda mėgdžioti savo ir kitų šeimos narių tariamus garsus. Tai labai svarbi kalbos raidos akimirka, nes gebėjimas pamėgdžioti yra ypač svarbus vaiko kalbai. Pradeda vystytis kalbos supratimas. Jei vaikutis pačiauškėjo „ge-ge-ge“, o mama šiuos garsus atkartoja, tarp jų užsimezga kontaktas ir kūdikis čiauška iš paskos tuos pačius garsus. Kūdikiui čiauškant garsų junginių vis daugėja – taip atsiranda pirmieji skiemenys. Pirmiejižodeliai „ma-ma“ ar „te-te“ iratsirandakartojantskiemenis. Tik, deja, neaišku, ar kūdikisištiesųsako „mama“, ar tai tik skiemenųsutapimas |
|
Nuo 1 iki 1,5 metų |
| Vaikas jau gali pasakyti nuo 2 iki 30 žodžių. Jeigu kaimynų mažylis iš skiemenų sudėlioja daug žodžių, dar nereiškia, kad jis išaugs gabesnis už jūsiškį, puikiai išsiverčiantį su keliais žodeliais. Vaikas gali sakyti tik pirmą žodžio skiemenį, pavyzdžiui, ge (gerti). Tokio amžiaus vaikams būdingi įvairūs garsų praleidimai, jis netaria pirmo arba paskutinio garso. Kodėl „pritilo“ Kartais tėvai išsigąsta, jei jų kūdikis iki šiol daug čiauškėjęs, skiemenavęs staiga liaujasi tai daręs. Kalbos raidai būdinga, kad 10-12 mėn. mažylis „prityla“. Kaip tik tuometu vaikas nustoja čiauškėti ir mokosi tarti pirmus prasmingus žodžius. Šis periodas sutampa su bandymu atsistoti, eiti apie lovytės kraštą ir vaiko dėmesys nuo kalbos nukrypsta į kitusdalykus. Tačiau jei mama dažnai kūdikį skatina kartoti žodelius, netrukus jis pats sugebės daiktus įvardyti tikrais vardais. |
|
1,5-2 metai |
| Kas rodo piršteliu, o kas jau skaito. Šiame amžiuje gausėja žodynas, todėl 2 m. vaikutis jau sugeba daug pasakyti. Antrųjų metų pabaigoje galima išgirsti trijų keturių suderintų žodžių sakinius, tačiau dauguma vaikų kalba dviejų trijų žodžių sakiniais. Būna, kad vaikas paberia ir daugiau tarpusavyjenederančiųžodžių. Tačiaunebūtinai. Kartaiskalbos „šuolis“ neįvykstairmažylisvartoja tik kelispirmusžodžius arba kąnorspasakoja „savo“ kalba. Nereikiadėl to išgyventi, neskiekvienasvaikassavitas. Niekokeista, jeitokskalbos „šuolis“ įvykstajauperkopusantruosiusmetus. |
|
3 metai |
| Kūryba 2 m. vaikučio kalbos raidai skatinti labai reikia pasakų, eilėraštukų. Jisjausuprantane tik paliepimus, bet ir, pavyzdžiui, pasakojimąapiedaiktus, kuriųnėrašalia. Mažylisnetaria tam tikrųgarsų, juospainiojairsukeičiavietomis. Besibaigianttretiesiemsmetams, vaikokalbąsudarojau 1200-1700 žodžių. Norsjosuregztisakinukainebūtinaibūnasuderinti, tačiauvaikutisjausugebapraktiškaiviskąpasakyti. Trečiaisgyvenimometaisdaugelisvaikųnesugebaištartigarsų h, f, r, š, ž, č, dž. Juospradedaištartivėliausiaiirdažniausiaitenkataisyti. Šiameamžiujeprasidedalabaiįdomusreiškinys – žodžiųkūryba, kurisuklesti tik ketvirtaisiaismetais. Sunkiausiaiištariamigarsaivaikamsyra: h, f, r, š, ž, č, dž. |
|
4 metai: |
| Smarkiaitobulėja „naujadarų“ kūryba. Būna, kadminkštinakaikuriuospriebalsius, sakoliova, liabas, liabai… Pasitaiko, kad vis dar painiojagarsus ar neištariasudėtingesnėsstruktūrosžodžių. Šiameamžiujegreitaivystosirišliojikalba, ilgėja, tobulėjasakiniai, norskartais be kontekstojiesunkiaisuprantami. Tėvamssvarbustebėti, ar vaikassugebarišliaikalbėti, dėliotižodelius į sakinius, atskleistisavomintis.Maždaug iki 5 m. daugiausia vystosi vaiko kalba. |
|
5 metai: greitakalbė |
| Rišlioji kalba vystosi itin sparčiai. Mažylissutėvaisjaubendrauja dialogu, o kartaismėgstairpatsvienassusavimipasikalbėti. Jausugebakąnorsnuosekliaipapasakoti, tačiaupasakojimas dar susijęssukokianorsesamapadėtimi. Kol kas nekuriairnepasakojafantazijų (bet gali visiemspapasakotivisątiesąapie tai, kas vykstanamuose). Nuo 2 iki 5 m. pabaigosvaikams, ypačgreitakalbiams, būdingakeliskartuspakartotiatskirusskiemenis (fiziologinėiteracija). Tokiakalbapanaši į mikčiojimą, tačiau tai įprasta, ypačjeivaikaskupinasįspūdžiųirnorikuogreičiaujaispasidalyti |
|
6-7 metai |
| Aiškios mintys. Šio amžiaus vaikas žaidžia ir daug bendrauja su bendraamžiais. Bet kalba jis du tris kartus mažiau nei penktaisiais gyvenimo metais. Jau nebesikalba pats su savimi, o rišlioji kalba lieka tokia, kokia buvo ir prieš metus. Susidaro įspūdis, kad vaiko kalba nesivysto, netobulėja, bet yranevisaitaip. Tai vadinamaišorinėskalbosperėjimu į vidinę, paprastaitariant, vaikasmokosiatskleistisavomintis, reikšti tai, kągalvoja. |
Tėveliai, nekaltinkite ir nekritikuokite savo vaikų, o stenkitės suprasti ir padėti. Jūsų vaikučiai patys geriausi, patys protingiausi, patys šauniausi ! Tereikia mokėti su jais dirbti. Girkite juos ir neleiskite patirti jiems nesėkmių.