VILNIAUS LOPŠELIO-DARŽELIO „BERŽELIS“

VAIKO GEROVĖS KOMISIJA 

Komisijos pirmininkė: Erika Rynkevičienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

Komisijos pavaduotoja: Jevgenija Bolut, logopedė;

Komisijos sekretorė: Danutė Savičienė.

Komisijos nariai:

Danuta Vaitkevičienė, slaugytoja;

Vida Bakšytė, spec. pedagogė;

Jelena Paničeva-Biržė, mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą;

Dalia Bovšytė, mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą;

Kristina Nikitinienė, mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

 

Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka, orientuota į asmenybės sėkmę, gerą savijautą, brandą, individualias vaiko galimybes atitinkančius ugdymo(si) pasiekimus bei pažangą, atlikti kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.

Komisijos kompetencijoje – spręsti, analizuojant asmenybės ūgties, saviraiškaus dalyvavimo įstaigos gyvenime, ugdymosi aplinkos, besimokančios bendruomenės ir kitus aspektus, ieškant naujų galimybių, problemų sprendimo būdų ir telkiant reikiamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius.

Vaiko gerovės komisija vadovaujasi Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, kurį galite rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b8a552a02fc311e78397ae072f58c508

 

LOGOPEDO VEIKLA

Logopedas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų.

Lopšelyje-darželyje yra teikiamos logopedo paslaugos.

Logopediniai užsiėmimai vyksta nuo 9.00 val. iki 17.00 val.(antradieniais, trečiadieniais, ketvirtadieniais) bei nuo 9.00 iki 13.00 val (pirmadieniais, penktadieniais).

Tėvai konsultuojami trečiadieniais vakare nuo 17.00 iki 18.00 val.

 

Logopedinės ugdymo programos ir užsiėmimų tvarkaraštis yra sudaromi pagal vaiko negalios ir sutrikimų pobūdį, vaiko ugdymosi poreikių lygį (labai dideli, dideli, vidutiniai, nedideli), amžių.

Skiriamų pratybų skaičius 1-4 užsiėmimai per savaitę, užsiėmimai būna individualūs, pogrupiniai ir grupiniai; trukmė – 20-25 min. priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių ir amžiaus.

Programos yra sudaromos ir naudojamos pagal šiuos kalbėjimo ir kalbos sutrikimų pobūdžius, ypatumus:

1. Kalbėjimo sutrikimai (fonetiniai, sklandaus kalbėjimo (mikčiojimo), balso);

2. Kalbos sutrikimai (fonologiniai ir kalbos (išraiškos ir suvokimo sutrikimai) neišsivystymas (nežymus, vidutinis, žymus);

3. Komunikacijos (bendravimo) sutrikimai. Jeigu vaikas turi negalią arba įvairiapusį, kompleksinį raidos sutrikimą, dirbama kompleksiškai, parengiamos individualios programos.

Programos yra pritaikomos, atsižvelgiant į nustatytus ugdytinio specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdytinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis Švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis.

Logopedo pagalbos efektyvumas priklauso nuo individualių vaiko savybių, gebėjimų, kalbėjimo ir kalbos sutrikimo pobūdžio bei tampraus logopedo, tėvų, pedagogų ir kitų specialistų bendradarbiavimo bei gero, nuoseklaus pratybų lankomumo.

LOGOPEDO FUNKCIJOS:

  • Įvertina vaikų kalbos raidos ypatumus, nustato kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, specialiuosius ugdymosi poreikius;
  • Siūlo skirti specialiąją pedagoginę pagalbą, mokiniams turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų;
  • Bendradarbiaudami su pedagogais, specialiųjų poreikių vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese, darželį aptarnaujančios Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais, numato specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tikslus ir uždavinius, jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiuosius ugdytinių poreikius bei galimybes, ir juos taiko;
  • Sudaro individualiąsias, pogrupines ir grupines specialiųjų poreikių ugdytinių kalbos ugdymo programas, jas taiko;
  • Padeda įveikti specialiųjų poreikių ugdytinių kalbėjimo ir kalbos sutrikimus.

Logopedė Jevgenija Bolut

 

SPECIALIOJO PEDAGOGO VEIKLA

Spec. pedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems ugdymosi sunkumų.

Specialiojo pedagogo veiklos tikslas – teikti specialiąją pedagoginę pagalbą ugdytiniams, turintiems mokymosi sunkumų, sutrikimų bei negalių, didinti specialiųjų poreikių turinčių ugdytinių ugdymosi veiksmingumą, siekiant asmeninės pažangos.

Specialiojo pedagogo funkcijos:

  • Atlieka pedagoginį ugdytinių vertinimą, nustato vaikų žinių, mokėjimų, įgūdžių, gebėjimų lygį ir jų atitikimą ugdymo programoms bei įvertina pažangą;
  • Bendradarbiauja su mokytojais, specialiųjų poreikių vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese, PPT specialistais, numato ugdymo tikslus ir uždavinius bei jų pasiekimo būdus ir metodus, ir juos taiko;
  • Padeda specialiųjų poreikių vaikams įsisavinti ugdymo turinį (spec. pedagogo kabinete ar grupėje) ir lavina jų sutrikusias funkcijas;
  • Pataria mokytojams, kaip pritaikyti ugdomąją medžiagą ir mokymo priemones, individualizuoti ir pritaikyti  programas;
  • Teikia metodinę pagalbą mokytojams, spec. poreikių mokinių tėvams ir kitiems asmenims, tiesiogiai dalyvaujantiems ugdymo procese, ir juos konsultuoja.

Spec. pedagogė Vida Bakšytė

DĖL PSICHOSOCIALINIŲ PASLAUGŲ VAIKUI, TURINČIAM ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ, IR JO ŠEIMAI TEIKIMO (Reg. Nr. A51-118905/20(3.3.2.26E-AD17))

Elektroninio dokumento nuorašas

 

Dėl vaiko brandumo vertinimo

Informuojame, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturinį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I – 1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymo pakeitimas), priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-926.

Pristatome pokyčius šioje srityje:

– Įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Tarnyba, gavusi tėvų (globėjų) prašymą, per 20 darbo dienų atlieka vaiko brandumo mokytis įvertinimą ir pateikia tėvams (globėjams) rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis.

Tarnybos specialistams nustačius, kad vaikas nėra pakankamai pasirengęs ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, galutinį sprendimą dėl vaiko ugdymosi priešmokyklinėje grupėje, priims tėvai (globėjai).

– Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis Įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y. nuo 6 metų, tik tuo atveju, kai vaikas buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau nei jam tais kalendoriniais metais suėjo 6 metai.

Su teisės aktu galima susipažinti: https://www.e-tar.lt/…/leg…/eeb5d5d0ec5c11e78a1adea6fe72f3c5

________________________________________________________________________________

SMURTO IR PATYČIŲ PREVENCIJA IR INTERVENCIJA

Prevencija (plačiąja prasme) – tai nuolatinis, cikliškas (ne baigtinis) procesas, apimantis esamų arba galimų problemų nustatymą, tinkamų priemonių joms spręsti parinkimą ir vykdymą, poveikio į(si)vertinimą ir tolesnių veiksmų planavimą.

Intervencija– mokyklos vadovo, pavaduotojų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų darbuotojų koordinuoti veiks­mai, nukreipti į smurto ir patyčių stabdymą, taip pat – švietimo pagalbos priemonių visuma.

Universaliosios prevencijos priemonės ikimokyklinio ugdymo įstaigos lygmeniu apima:

  • • mokyklos veiklą ir valdymą;
  • • ugdytinių ir pedagogų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą;
  • • pozityvaus mokyklos mikroklimato kūrimą;
  • • ugdytinių pozityvių vertybių formavimą;
  • • tėvų įtraukimą / įsitraukimą.

Kas gi yra tos „patyčios”?

Šiame apraše rasite kaip atpažinti smurtą ir patyčias: Smurto atpažinimo rekomendacijos

Pranešimo apie patyčias forma Forma

Reagavimo į smurtą ir patyčias schemos.

       Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2018 metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu.

Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

 Vaikų apsauga nuo smurto 2020 metais

Aktuali informacija čia

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vaiko teisiu apsauga nuo 2020“

 

________________________________________________________________________________

„S.M.A.R.T. tėvystė“ internetinė platforma, kurioje per trumpą laiką įvertinamos vaiko ir šeimos rizikos bei apsaugos faktoriai. Priklausomai nuo rezultatų, auginantys vaikus galės objektyviai įsivertinti ir tinkamai reaguoti, stengiantis užtikrinti vaiko interesus.

Tikslas – atpažinti rizikas vaiko gerovei ir reaguoti teikiant pagalbą anksčiau nei atsiranda problemos.

Nuoroda į „S.M.A.R.T. tėvystė“   http://smarttevyste.lt/

________________________________________________________________________________

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

   Ikimokyklinio ugdymo įstaigai vaiko atstovai pagal įstatymą raštu nurodo, kas gali paimti iš darželio vaiką, jei to negali padaryti atstovai pagal įstatymą.

PAPILDYTA 2020 m. kovas: karantino metu, net ir būdami namuose kartu su vaikais, tėvai negali prarasti budrumo ir turi nuolat galvoti apie vaikų saugumą. Dienos režimas, bendri užsiėmimai, ugdomoji veikla – padės prasmingai išnaudoti šį laiką ir užmegzti dar tvirtesnius ryšius su vaiku, o kartu užtikrins ir vaiko saugumą.
Susirgimo atveju, tėvai turi iš anksto numatyti kas iš artimųjų su jų vaikais palaikytų nuotolinį kontaktą, jei jie patys negalėtų to padaryti.

Vaikui emociškai saugiausia yra likti savo gyvenamojoje vietoje. Turi būti numatyti visi kontaktiniai telefonai, galimas veiksmų planas. Vaikui iš anksto turi būti nustatytas dienos ritmas, kad jis žinotų, kur kas yra ir ką kada reikia daryti.

Galbūt nėra giminaičių, kurie galėtų paimti vaiką, kurie galėtų atvažiuoti į vaiko gyvenamąją vietą, bet yra labai svarbu, kad kažkas su tuo vaiku palaikytų kontaktą telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Todėl jau dabar svarbu paaiškinti vaikui ir matomoje vietoje palikti asmenų kontaktus, su kuriais vaikas reikalui esant galėtų susisiekti.

Vaikai per karantiną