VILNIAUS LOPŠELIO-DARŽELIO „BERŽELIS“

VAIKO GEROVĖS KOMISIJA 

Komisijos pirmininkė: Erika Rynkevičienė, direktoriaus pavaduotoja ugdymui;

Komisijos pavaduotoja: Jevgenija Bolut, logopedė;

Komisijos sekretorė: Danutė Savičienė.

Komisijos nariai:

Vilija Zubkauskienė, psichologė;

Jorūnė Saulevičienė, soc. pedagogė;

Dalia Bovšytė, mokytoja, dirbanti pagal priešmokyklinio ugdymo programą;

Kristina Nikitinienė, mokytoja, dirbanti pagal ikimokyklinio ugdymo programą.

 

Vaiko gerovės komisijos paskirtis – rūpintis vaikui saugia ir palankia ugdymosi aplinka, orientuota į asmenybės sėkmę, gerą savijautą, brandą, individualias vaiko galimybes atitinkančius ugdymo(si) pasiekimus bei pažangą, atlikti kitas su vaiko gerove susijusias funkcijas.

Komisijos kompetencijoje – spręsti, analizuojant asmenybės ūgties, saviraiškaus dalyvavimo įstaigos gyvenime, ugdymosi aplinkos, besimokančios bendruomenės ir kitus aspektus, ieškant naujų galimybių, problemų sprendimo būdų ir telkiant reikiamus žmogiškuosius ir materialinius išteklius.

Vaiko gerovės komisija vadovaujasi Mokyklos Vaiko gerovės komisijos sudarymo ir jos darbo organizavimo tvarkos aprašu, kurį galite rasti čia: https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/b8a552a02fc311e78397ae072f58c508

Tėvams-globėjams-apie-specialiųjų-ugdymosi-poreikių-vaikus-iki-7-m.-bei-pagalbos-galimybes-vaikui-šeimai-Vilniaus-mieste

Tėvams_globėjams) dėl 2015 m. gimusių vaikų, 2022-2023 m.m. pradėsiančių mokytis pagal pradinio ugdymo programą, specialiųjų ugdymosi poreikių įvertinimo

_____________________________________________________________________________

VILNIAUS LOPŠELIS-DARŽELIS ,,BERŽELIS”

SPECIALISTŲ DARBO GRAFIKAS 2021-2022 M. M.

LOGOPEDAS

PIRMADIENIS ANTRADIENIS TREČIADIENIS KETVIRTADIENIS PENKTADIENIS
8.30-12.00

Ikimokyklinės grupės

           8.30-11.40

Ikimokyklinės grupės

8.30-11.40

Ikimokyklinės grupės

8.30-11.40

Ikimokyklinės grupės

8.30-12.00

Ikimokyklinės grupės

12.00-13.30

Priešmokyklinė grupė

11.40-13.30

Priešmokyklinė grupė

11.40-13.00

Priešmokyklinė grupė

11.40-13.00

Priešmokyklinė grupė

12.00-13.00

Priešmokyklinė grupė

13.30-14.30

Konsultacijos pedagogams, metodinis darbas

13.30-14.30

Konsultacijos pedagogams, metodinis darbas

13.00-14.30

Darbas VGK, metodinis darbas

13.00-18.00

Seminarai, metodinis darbas

13.00-17.30

Seminarai, metodinis darbas

14.30-18.00

Ikimokyklinės grupės

14.30-17.30

Ikimokyklinės grupės

14.30-17.00

Ikimokyklinės grupės

   
  17.30-18.30 Konsultacijos tėvams 17.00-18.00 Konsultacijos tėvams    

 

PSICHOLOGAS

PIRMADIENIS ANTRADIENIS TREČIADIENIS KETVIRTADIENIS PENKTADIENIS
8.00-13.00

Kontaktinės darbo valandos

    8.00-13.00

Kontaktinės darbo valandos

 

 

SOCIALINIS PEDAGOGAS

PIRMADIENIS ANTRADIENIS TREČIADIENIS KETVIRTADIENIS PENKTADIENIS
  8.00-14.00

 

8.00-13.00 (kontaktinės darbo valandos)

 

 

 

12.30-17.30

 

12.30-13.00

15.00-17.30

(kontaktinės darbo valandos)

 

 

LOGOPEDO VEIKLA

Logopedas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą vaikams, turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų.

Logopediniai užsiėmimai vyksta nuo 9.00 val. iki 17.00 val.(pirmadieniais, antradieniais, trečiadieniais) bei nuo 9.00 iki 13.00 val (ketvirtadieniais, penktadieniais).

Tėvai konsultuojami antradieniais ir trečiadieniais vakare nuo 17.00 iki 18.00 val.

Logopedinės ugdymo programos ir užsiėmimų tvarkaraštis yra sudaromi pagal vaiko negalios ir sutrikimų pobūdį, vaiko ugdymosi poreikių lygį (labai dideli, dideli, vidutiniai, nedideli), amžių.

Skiriamų pratybų skaičius 1-4 užsiėmimai per savaitę, užsiėmimai būna individualūs, pogrupiniai ir grupiniai; trukmė – 20-25 min. priklausomai nuo konkretaus vaiko poreikių ir amžiaus.

Programos yra sudaromos ir naudojamos pagal šiuos kalbėjimo ir kalbos sutrikimų pobūdžius, ypatumus:

1. Kalbėjimo sutrikimai (fonetiniai, sklandaus kalbėjimo (mikčiojimo), balso);

2. Kalbos sutrikimai (fonologiniai ir kalbos (išraiškos ir suvokimo sutrikimai) neišsivystymas (nežymus, vidutinis, žymus);

3. Komunikacijos (bendravimo) sutrikimai. Jeigu vaikas turi negalią arba įvairiapusį, kompleksinį raidos sutrikimą, dirbama kompleksiškai, parengiamos individualios programos.

Programos yra pritaikomos, atsižvelgiant į nustatytus ugdytinio specialiuosius ugdymosi poreikius, ugdytinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus ir vadovaujantis Švietimo pagalbos tarnybos išvadomis ir rekomendacijomis.

Logopedo pagalbos efektyvumas priklauso nuo individualių vaiko savybių, gebėjimų, kalbėjimo ir kalbos sutrikimo pobūdžio bei tampraus logopedo, tėvų, pedagogų ir kitų specialistų bendradarbiavimo bei gero, nuoseklaus pratybų lankomumo.

LOGOPEDO FUNKCIJOS:

  • Įvertina vaikų kalbos raidos ypatumus, nustato kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, specialiuosius ugdymosi poreikius;
  • Siūlo skirti specialiąją pedagoginę pagalbą, vaikams turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų;
  • Bendradarbiaudami su pedagogais, specialiųjų poreikių vaikų tėvais (globėjais, rūpintojais), kitais asmenimis, tiesiogiai dalyvaujančiais ugdymo procese, darželį aptarnaujančios Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistais, numato specialiosios pedagoginės pagalbos teikimo tikslus ir uždavinius, jų pasiekimo būdus ir metodus, atitinkančius specialiuosius ugdytinių poreikius bei galimybes, ir juos taiko;
  • Sudaro individualiąsias, pogrupines ir grupines specialiųjų poreikių ugdytinių kalbos ugdymo programas, jas taiko;
  • Padeda įveikti specialiųjų poreikių ugdytinių kalbėjimo ir kalbos sutrikimus.

Vyr. logopedė Jevgenija Bolut (el. pašto adresas jevgenijaza@gmail.com)

______________________________________________________________________________

PSICHOLOGO VEIKLA

Psichologas teikia psichologinę pagalbą vaikams, turintiems elgesio ir emocijų sutrikimų.

Psichologė dirba pirmadieniais ir ketvirtadieniais nuo 8.00 val. iki 13.00 val.

 

PSICHOLOGO FUNKCIJOS:

  • įvertina ugdytinio galias ir sunkumus, raidos ypatumus, psichologines, asmenybės ir ugdymosi problemas;
  • bendradarbiauja su mokytoju, specialiuoju pedagogu, socialiniu pedagogu ir kitais su ugdytiniu dirbančiais specialistais numatant ugdymo tikslų ir uždavinių pasiekimo būdus, dirba Įstaigos vaiko gerovės komisijoje;
  • konsultuoja psichologinių, asmenybės ir ugdymosi problemų turinčius vaikus, jų tėvus (globėjus, rūpintojus) šių problemų sprendimo klausimais;
  • rengia individualias rekomendacijas vaiko psichologinėms, asmenybės ir ugdymosi problemoms spręsti;
  • inicijuoja, rengia ir įgyvendina psichologinių problemų prevencijos programas, padedančias išvengti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų bei veiksmingiau ugdyti psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius vaikus;
  • dalyvauja formuojant teigiamą įstaigos bendruomenės požiūrį į psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų turinčius mokinius bei jų ugdymą kartu su bendraamžiais;
  • šviečia mokyklos bendruomenę vaiko raidos psichologijos, pedagoginės ir socialinės psichologijos klausimais;
  • renka ir kaupia informaciją, reikalingą konsultuojamų vaikų problemoms spręsti, bendradarbiaudamas su įstaigos bendruomene, esant būtinybei – su kitomis institucijomis (Vaiko teisių apsaugos tarnyba, psichikos sveikatos centru, policija ir kt.), bei atlieka ugdytinių veiklos ir elgesio užsiėmimų metu stebėseną;
  • teikia informaciją apie vaikus, turinčius psichologinių, asmenybės ir ugdymo problemų, suinteresuotiems asmenims ar institucijoms, susijusioms su šių mokinių ugdymu, gavęs tėvų (globėjų, rūpintojų) sutikimą;
  • atlieka aktualius mokykloje psichologinius tyrimus atsižvelgdamas į bendruomenės poreikius;

Psichologė Vilija Zubkauskienė (el. pašto adresas vilija.vysniauskaite@gmail.com)

_______________________________________________________________________________

SOCIALINIO PEDAGOGO VEIKLA

Pagrindinis socialinio pedagogo veiklos tikslas – vaiko gerovė, saugumas siekiant pozityvios integracijos ir socializacijos visuomenėje, skatinant visavertę asmenybės raišką, pilietinę brandą.

Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi tarptautiniais vaikų teises ir interesus reglamentuojančiais dokumentais, Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais ir kitais norminiais aktais, pareigine instrukcija ir etikos principais.

Siekdamas vaiko gerovės ir saugumo socialinis pedagogas vykdo šias funkcijas:

  • įvertinimo (renka informaciją, analizuoja, daro išvadas);
  • konsultacinę (pataria, padeda, konsultuoja);
  • korekcinę (skatina, įgalina, padeda adaptuotis, aktyvina, mobilizuoja);
  • vadybinę (organizuoja, telkia, planuoja, priima sprendimus ir už juos atsako);
  • šviečiamąją (informuoja, aiškina);
  • koordinacinę (palaiko ryšius, siunčia (perduoda) informaciją);
  • prevencinę (numato neigiamus reiškinius, poelgius ir padeda jų išvengti);
  • teisinę (atstovauja, gina vaiko interesus);
  • socialinio ugdymo.

Socialinė pedagogė Jorūnė Saulevičienė (El. pašto adresas jorune.sauleviciene@gmail.com)

_______________________________________________________________________________

Informacija apie patyčias

Patyčios

DĖL PSICHOSOCIALINIŲ PASLAUGŲ VAIKUI, TURINČIAM ELGESIO IR EMOCIJŲ SUTRIKIMŲ, IR JO ŠEIMAI TEIKIMO (Reg. Nr. A51-118905/20(3.3.2.26E-AD17))

Elektroninio dokumento nuorašas

_______________________________________________________________________________

Dėl vaiko brandumo vertinimo

Informuojame, kad nuo 2018 m. vasario 1 d. nelieka privalomo vaiko brandumo vertinimo, kai tėvai pageidauja ugdyti 6 metų dar neturinį vaiką pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Šio pokyčio teisinis pagrindas – Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I – 1489 8, 9 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymas (toliau – Įstatymo pakeitimas), priimtas 2017 m. gruodžio 19 d. Nr. XIII-926.

Pristatome pokyčius šioje srityje:

– Įstatymo pakeitimo 8 straipsnio 3 dalis nustato, kad priešmokyklinis ugdymas gali būti teikiamas anksčiau tėvų (globėjų) sprendimu, bet ne anksčiau nei vaikui (tais kalendoriniais metais) sueina 5 metai. Siekiant padėti tėvams (globėjams) priimti pagrįstus sprendimus dėl ankstyvesnio vaiko ugdymo pagal priešmokyklinio ugdymo programą, Įstatymo pakeitimo 47 straipsnio 1 dalis papildyta nauju 7 punktu, kuriame nustatyta, kad tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę ar švietimo pagalbos tarnybą (toliau – Tarnyba), kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas (ikimokyklinė ugdymo įstaiga/mokykla), dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo. Tarnyba, gavusi tėvų (globėjų) prašymą, per 20 darbo dienų atlieka vaiko brandumo mokytis įvertinimą ir pateikia tėvams (globėjams) rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis.

Tarnybos specialistams nustačius, kad vaikas nėra pakankamai pasirengęs ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, galutinį sprendimą dėl vaiko ugdymosi priešmokyklinėje grupėje, priims tėvai (globėjai).

– Atkreipiame dėmesį ir paaiškiname, kad vadovaujantis Įstatymo pakeitimo 9 straipsnio 3 dalimi, pradinis ugdymas pradedamas vaikui teikti vienais metais anksčiau, t. y. nuo 6 metų, tik tuo atveju, kai vaikas buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą metais anksčiau nei jam tais kalendoriniais metais suėjo 6 metai.

Su teisės aktu galima susipažinti: https://www.e-tar.lt/…/leg…/eeb5d5d0ec5c11e78a1adea6fe72f3c5

________________________________________________________________________________

SMURTO IR PATYČIŲ PREVENCIJA IR INTERVENCIJA

Prevencija (plačiąja prasme) – tai nuolatinis, cikliškas (ne baigtinis) procesas, apimantis esamų arba galimų problemų nustatymą, tinkamų priemonių joms spręsti parinkimą ir vykdymą, poveikio į(si)vertinimą ir tolesnių veiksmų planavimą.

Intervencija– mokyklos vadovo, pavaduotojų, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų ir kitų darbuotojų koordinuoti veiks­mai, nukreipti į smurto ir patyčių stabdymą, taip pat – švietimo pagalbos priemonių visuma.

Universaliosios prevencijos priemonės ikimokyklinio ugdymo įstaigos lygmeniu apima:

  • • mokyklos veiklą ir valdymą;
  • • ugdytinių ir pedagogų socialinių ir emocinių kompetencijų ugdymą;
  • • pozityvaus mokyklos mikroklimato kūrimą;
  • • ugdytinių pozityvių vertybių formavimą;
  • • tėvų įtraukimą / įsitraukimą.

Kas gi yra tos „patyčios”?

Šiame apraše rasite kaip atpažinti smurtą ir patyčias: Smurto atpažinimo rekomendacijos

Pranešimo apie patyčias forma Forma

Reagavimo į smurtą ir patyčias schemos.

       Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo 2018 metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu.

Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką – tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra. Smurtu nelaikomi veiksmai, kuriais prieš vaiką panaudojama fizinė jėga ir vaikui sukeliamas fizinis ar psichinis skausmas, kai šiais veiksmais siekiama išvengti didesnio pavojaus vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei ir to negalima pasiekti kitomis priemonėmis.

 Vaikų apsauga nuo smurto 2020 metais

Aktuali informacija čia

Vaizdo rezultatas pagal užklausą „vaiko teisiu apsauga nuo 2020“

 

________________________________________________________________________________

„S.M.A.R.T. tėvystė“ internetinė platforma, kurioje per trumpą laiką įvertinamos vaiko ir šeimos rizikos bei apsaugos faktoriai. Priklausomai nuo rezultatų, auginantys vaikus galės objektyviai įsivertinti ir tinkamai reaguoti, stengiantis užtikrinti vaiko interesus.

Tikslas – atpažinti rizikas vaiko gerovei ir reaguoti teikiant pagalbą anksčiau nei atsiranda problemos.

Nuoroda į „S.M.A.R.T. tėvystė“   http://smarttevyste.lt/

________________________________________________________________________________

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai primena, kad nuo 2018 m. liepos 1 d. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas reglamentuoja, jog vaiko tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad vaikas iki 6 metų be objektyvios būtinybės neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

   Ikimokyklinio ugdymo įstaigai vaiko atstovai pagal įstatymą raštu nurodo, kas gali paimti iš darželio vaiką, jei to negali padaryti atstovai pagal įstatymą.

PAPILDYTA 2020 m. kovas: karantino metu, net ir būdami namuose kartu su vaikais, tėvai negali prarasti budrumo ir turi nuolat galvoti apie vaikų saugumą. Dienos režimas, bendri užsiėmimai, ugdomoji veikla – padės prasmingai išnaudoti šį laiką ir užmegzti dar tvirtesnius ryšius su vaiku, o kartu užtikrins ir vaiko saugumą.
Susirgimo atveju, tėvai turi iš anksto numatyti kas iš artimųjų su jų vaikais palaikytų nuotolinį kontaktą, jei jie patys negalėtų to padaryti.

Vaikui emociškai saugiausia yra likti savo gyvenamojoje vietoje. Turi būti numatyti visi kontaktiniai telefonai, galimas veiksmų planas. Vaikui iš anksto turi būti nustatytas dienos ritmas, kad jis žinotų, kur kas yra ir ką kada reikia daryti.

Galbūt nėra giminaičių, kurie galėtų paimti vaiką, kurie galėtų atvažiuoti į vaiko gyvenamąją vietą, bet yra labai svarbu, kad kažkas su tuo vaiku palaikytų kontaktą telefonu ir kitomis ryšio priemonėmis.

Todėl jau dabar svarbu paaiškinti vaikui ir matomoje vietoje palikti asmenų kontaktus, su kuriais vaikas reikalui esant galėtų susisiekti.

Vaikai per karantiną

Vaikas pokyčių kelyje: kaip padėti adaptuotis darželyje?

Artėjant naujų mokslo metų sezonui, labai laukiame atvykstančių naujai priimtų mažylių, tačiau taip pat nerimaujame dėl neišvengiamos adaptacijos laikotarpio. Kaip žinome, vienas pirmųjų reikšmingų pokyčių vaiko gyvenime įvyksta jam pradėjus lankyti darželį. Suprantame, kad šiuo nelengvu laikotarpiu pokyčius išgyvena visa šeima. Kiekvieno vaiko adaptacijos trukmė skirtinga, nes ji priklauso nuo vaiko raidos, asmeninių savybių, amžiaus ar socialinės patirties.

DARŽELIS: būtinybė ar galimybė?

Augdamas namuose vaikas daug laiko praleidžia su suaugusiais žmonėmis: mama, tėčiu, močiute, seneliu, aukle. Taip formuojami ir ugdomi bendravimo su suaugusiaisiais įgūdžiai. Tačiau labai svarbūs ir bendravimo su bendraamžiais įgūdžiai, nes vaikui reikia draugų, reikia turėti su kuo žaisti ir taip po truputį tapti savarankiškesniam, drąsesniam, pasitikinčiam savimi bei gebančiam įveikti netikėtumus. Todėl darželio lankymas – gebėjimas atsiskirti nuo tėvų, prisitaikymas prie naujų taisyklių ir pasikeitusios aplinkos, bendra veikla su kitais vaikais – yra unikali ir labai svarbi patirtis.

Darželį lankantys vaikai pirmiausia turi unikalią galimybę bendrauti ir mokytis iš bendraamžių. Jie ateina iš skirtingų šeimų, atsineša įvairius elgesio ir bendravimo modelius, įvairią patirtį, skirtingos apimties ir nevienodo stiliaus žodyną, todėl jų patirtis tampa itin įvairiapusiška ir turtinga.
Darželyje vaikai susitinka su įvairiais suaugusiais žmonėmis, perteikiančiais visuomenės normas ir taisykles, todėl greičiau išmoksta tinkamai elgtis (arba bent ja teoriškai tai supranta).
Darželį lankantys vaikai kasdien dalyvauja įvairioje ugdomojoje veikloje. Todėl atsižvelgiant į amžių, individualumą ir galimybes lavinamos penkios pagrindinės jų kompetencijos: socialinė, komunikavimo, pažinimo, meninė ir sveikatos saugojimo.
Darelyje yra daug skirtingų erdvių (koridoriai, rūbinė, grupės erdvė, muzikos salė, specialistų kabinetai ir pan.), todėl susipažindamas su jomis vaikas įveikia naujovių iššūkį, mokosi lanksčiai prisitaikyti prie pokyčių, įgyja patirties, praplečia asmeninę erdvę, tampa drąsesnis ir labiau pasitikintis savimi.
Darželyje gausu įvairių vaiko raidą atitinkančių priemonių ir žaislų, todėl sudaromos platesnės galimybės rinktis, eksperimentuoti, žaisti ir pažinti savo pomėgius.
Įvairialypė dienotvarkė, reguliarus sveikatai palankus valgiaraštis, reglamentuotas poilsio laikas – tai bendra ikimokyklinio ugdymo įstaigos kasdienybė, prie kurios tenka prisitaikyti kiekvienam darželinukui.

Pradėjęs lankyti darželį vaikas susiduria su pokyčiais, iššūkiais ir jaučia didelę įtampą. Todėl natūralu, kad kuriam laikui gali pasikeisti jo elgesys ir emocijos. Vieni vaikai tampa aktyvesni, judresni, jų nuotaika nuolat kinta, kiti, priešingai, būna netipiškai pasyvūs: atsisako bendrauti, slopina emocijas, renkasi stebėtojo vaidmenį.

DARŽELIS IR NAMAI – dvi skirtingos erdvės.

Adaptacijos pradžioje dauguma vaikų verkia išsiskirdami su tėvais, atsisako maisto, kai kurie skundžiasi pilvo skausmais, prasčiau miega. Kartais pasitaiko pykinimo, nevalingo šlapinimosi ar tuštinimosi atvejų, be aiškios priežasties pakyla temperatūra. paprastai laikui bėgant šie simptomai švelnėja, rimsta ir išnyksta.
Pastebime, kad darželyje geriausiai jaučiasi tie vaikai, kurių tėvai padeda jiems suprasti: darželyje ir namuose gyvenimas skiriasi. Supažindinkite su šiais skirtumais mažylį prieš jam pradedant lankyti darželį bei vis pakartokite jau pradėjus. Jūsų pagalba namuose – ypač svarbi.
Labiausiai pagalbos reikia suvokti, kad:
darželyje suaugusiųjų dėmesiu būtina dalytis su kitais vaikais;
darželyje reikia nuosekliau nei namuose laikytis dienotvarkės ir kitų taisyklių;
darželyje reikia dalytis žaislais;
tėvai su manimi draugauja visada, o draugai gali ir nenorėti – juk jie renkasi.

Kiek laiko užtrunka adaptacija?

Adaptacijos procesas gali užtrukti nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Tai priklauso nuo vaiko amžiaus ir individualių savybių bei pasiruošimo lankyti darželį. Jei po dviejų – trijų mėnesių vaikas negali priprasti prie pasikeitimų, rekomenduojame pasikonsultuoti su specialistais arba atidėti darželio lankymą. Reikia prisiminti, kad po ilgos pertraukos jau pripratęs prie darželio vaikas gali ir vėl patirti sunkumų.

Jūsų dėmesiui: informacija, suteiksianti daugiau žinių ir aiškumo, ruošiantis darželiui.

Rekomendacijos tėvams

Vaikų adaptacija darželyje: https://www.youtube.com/watch?v=m-eWMGG7ocI